kliautingas

kliautingas
kliautìngas, -a adj. (1) , kliáutingas (1) NdŽ žr. kliaudingas: 1. Geriausias gyvulys – savo užsiūklėtas; pirkdamas vis kokį kliautingą nuspirksi Vj. Prisijaučia … merga kliáutinga ėsanti J. Darbai tarnų bažnyčios yra pikti alba kliautingi MT113.
kliautìngai adv.: Susiraičiusi barzdelė kliautingai krypo į vieną šoną .
2. 427 Kliautingas buvo, vaidus mėgo .
kliautìngai adv.: Jis įdėmiai sekdavo Nastios drauges, rūsčiai ir kliautingai .
3. G92 kuriuo galima kliautis, ištikimas, patikimas: Paskui ant malkine degino savo atmoną su karės žirgu ir su kliautingiausiu jo tarnu S.Dauk. Laikau jus visada už tikrai narsų, kliautingą riterį P.Vaič.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • kibus — kibùs, ì adj. (4) NdŽ 1. kuris greit prie ko nors limpa, segasi, kimba: Po tais lapeliais yra vadinamas apyninis medus, tai yra gelsvos ir kibios dulkės S.Dauk. Pumpureliai užsiklejuo[ja] kibià sula J(S.Dauk). Sniegas kibùs nū, t. y. kimba J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kliautingumas — kliautingùmas sm. (2) 1. BŽ427, NdŽ → kliautingas 2. 2. atkaklumas: Bangų kliautingumas neišsemiamas rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”